Visas miesto gyvenimas, tiek organizacinis, ekonominis, juridinis, tiek kultūrinis, koncentravosi Rotušėje, miesto savivaldybės įstaigoje. Pagrindinė miesto savivaldybės įstaiga, turėjusi atskirus posėdžių kambarius, teismo posėdžių sales, pirklių bendruomenės kambarį, iždinę, raštinę, archyvą, patalpą pavyzdinėms svarstyklėms, grūdų atsargų ir ginklų sandėlius, kalėjimo rūsius. Rotušės žinioje buvo ir plakimų stulpas bei kartuvės. Rotušė stovėjo prie centrinės miesto turgavietės, todėl jos pastatas buvo apstatytas krautuvėlėmis. Seniausia Vilniaus rotušė, minima jau 1432 m., stovėjo toje pačioje vietoje, kur ir vėliau – Rotušės aikštės vakarinėje dalyje, kur šiandien stovi naujoji Rotušė. Tai rodo gotikiniai šio pastato rūsiai.

F. Hogenbergo Vilniaus plane Rotušė pavaizduota Pilies didžiosios gatvės pietiniame gale, matoma iš šiaurės pusės, kaip pailgas dviejų aukštų pastatas, iš šiaurės pusės apsuptas eilės mūrinių parduotuvių. Iš vakarų pusės Rotušė turėjo pailgą vieno aukšto priestatą. Gilumoje pietinėje pusėje matyti neaiškių formų dviejų aukštų pastatas su kupolu, o už jo daugiabriaunis bokštas su aukšta smaile. Rotušė aiškiai piešta iš natūros. Atvaizdas, nors ir nelabai vykęs, bet patikimas.