Vilnius- Lietuvos sostinė. Čia dirba Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, čia įsikūrę užsienio valstybių pasiuntiniai. Sostinėje gausu mokslo ir kultūros įstaigų. Mus žavi senųjų pastatų architektūra, romantiški senamiesčio labirintai, paminklai žymiems žmonėms.

Katedros aikštėje stovi paminklas Vilniaus įkūrėjui Gediminui. Pasak legendos čia, Šventaragio slėnyje, kur buvusi senovės lietuvių šventykla, kunigaikštis nakvojęs po medžioklės ir susapnavęs geležinį vilką. Ant kalno, kur sapne staugęs vilkas, Gediminas įsakęs pastatyti pilį, apsuptą mūro sienos,- taip jam pataręs žynys Lizdeika.Kitą pilį, Žemutinę, pastatė slėnyje tarp kalno ir šventyklos. Įkūręs miestą, Gediminas sostinę iš Trakų perkėlė į Vilnių.

Nežinia, kaip ten buvo iš tikrųjų, bet 1323-1324 m. Gediminas rašė laiškus popiežiui ir Europos miestams iš Vilniaus, savo sostinės.

Gediminas kvietė atvykti į Lietuvą pirklius ir amatininkus. Jo kvietimu atvykę vokiečių pirkliai apsigyveno Vokiečių gatvėje, vedančioje į rotušę. Kiekvienoje Vilniaus vietoje galėjai išgirsti vis kitokią šneką, pamatyti kitataučių maldos namus. Apie tai šiandien liudija Žydų, Karaimų, Totorių, Vokiečių, Rusų gatvės.

Po Lietuvos krikšto 1387 m. Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises- savivaldą. Buvo pastatyta rotušė. Joje įsikūrė miesto valdžia- magistratas, teismas ir sargyba, palaikanti tvarką mieste. Rotušėje laikė ir miesto iždą. Rūsiuose buvo požemio kalėjimas, bokšte- laikrodis ir varpas. Aplinkui rotušę pirkliai statėsi namus, parduotuves, sandėlius.

Prie Rotušės aikštės, Didžiojoje gatvėje, atvykusiam iš Prahos „septynių laisvų menų ir medicinos daktarui“ Pranciškui Skorynai valdžia leido steigti spaustuvę. Tai buvo pirmoji spaustuvė ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, ir visoje šiaurės rytų Europoje. Spaustuvėje Skoryna 1522-1524 m. išspausdino pirmąsias knygas baltarusių kalba: Mažoji kelionių knygelė ir Apaštalas.

Į Rotušės aikštę anksti rytais rinkdavosi žmonės, ieškantys darbo, mat kitur samdyti buvo drausžiama. Čia miestiečiai sueidavo ir iškilmingomis progomis. Apie valdovų ar kitų įžymių svečių atvykimą trimitininkai pranešdavo iš anksto lietuvių ir slavų kalbomis. Miesto valdžios galva burmistras svečius pašlovindavo, poetai jiems skaitydavo panegirikas, rotušės bokšte grodavo orkestras, vaidindavo artistai.

Vilniaus auto http://autobusustotis.lt http://m.autogidas.lt http://autosupirkejai.lt/ http://www.vilnius-airport.lt/lt/

Rotušės aikštėje buvo vykdomos ir bausmės. Nuo Subačiaus vartų pasirodydavo raudonai apsirengusi žmogysta – budelis. Budelio pareiga buvo plakti nusikaltėlius ir pasmerktuosius, kankinti bei vykdyti mirties bausmę.

Vėlesniais laikais, Rusijos sprendimu miestui netekus savivaldos, Rotušės pastatas buvo pritaikytas teatrui. Nuo 1854 m. čia vykdavo koncertai ir spektakliai.

Šiandieninė rotušė – įžymaus XVIII a. Architekto Lauryno Gucevičiaus statinys. Pagal jo projektą pastatyta ir dabartinė katedra.