Brandaus Baroko  periodo pastatų kompozicija labiau savita, įvairesnė. Daugiau krypstama į interjerų puošybą, menų sintezę. Šis  laikotarpis skirtinas į dvi fazes:

Pirmoje dominavo didikų Pacų funduoti kriniai kūriniai- Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Pažaislio ansablis, pasižymėję itin profesionaleia architektūros ir kitų menų sinteze. Tuo metu barokas jau virto visuotiniu stiliumi.

Antroje fazėje į brandaus baroko tėkmę įsijungė kiti  užsakovai- didikai Sapiegos ir Vilniaus vyskupas Bžostovskis: jie steigė naujas vienuolijas, pasitelkė kitų architektų. Šioje fazėje, be italijos ima reikštis ir Vidurio europos  architektūros bei dailės įtaka. Vidaus karai, Šiaurės karas ir maras tuo metu  statybas sustabdė. Per visą brandaus baroko periodą antyrareikšmių pastatų architektūra buvo maždauk vienoda: formos kurtos laikantis Vinjolos- Giacomo da Vignola barozzi, Paladijaus – Andrea Palladio , teorinių leidinių, nebuvo vingrių linijų, mažai naudota ornamentikos, statyti neaukšti bokštai.